- triunėti
- triunė́ti, triùni (triūna K.Būg(Nm), NdŽ), -ė́jo [K], FrnW, KŽ žr. trūnėti: 1. [K(Tlž)]. 2. ║ Alvt Triùni ir triùni, sakau jau, kiba nori visą savo amžių išmiegot Mrj. 3. intr. K.Būg(Nm) smilkti: Tie lentgaliai tik triùna, o nedega kap reik Alk. \ triunėti; sutriunėti
Dictionary of the Lithuanian Language.